Beveik niekada

Papildomas skyrius.

Sužinokite daugiau!

Mielas skaitytojau,

Romano „Beveik niekada“ pabaigą daugelis žmonių skaitė su didžiule emocine įtampa ir širdį gniaužiančiu jauduliu. Prisipažinsiu, rašydama knygą jaučiausi lygiai taip pat. Man atrodė, kad jeigu pridėsiu dar kažką, tai pasakojimas pernelyg išsitęs, kad bet koks papildymas gali sumenkinti skaitytojų įspūdį. Man tikrai nesinorėjo to daryti. Tačiau kai knyga buvo išleista, mane užplūdo elektroniniai laiškai ir komentarai iš viso pasaulio, kuriuose skaitytojai prašė vienintelio dalyko: „Gal galėtumėte parašyti ligoninės sceną Endriaus akimis?“

Argi galėjau jiems atsakyti ne?

Taigi iš karto sėdau prie darbo ir parašiau tą sceną per vieną dieną. Paskui ilgai ją taisiau. Labai ilgai. Iš pradžių ketinau įkelti ją į savo tinklaraštį, kad visi norintys galėtų perskaityti tenai, bet širdyje vis dar vyliausi, kad leidėjas susidomės ir įdės ją į knygą. Ėmiau vaizduotis šią sceną knygoje, ne įterptą į pasakojimą, o kaip nedidelį specialų priedą, įdėtą knygos gale tiems, kurie jo prašė.

Galiausiai mano svajonė išsipildė ir leidykla susidomėjo pasiūlymu. Taigi dabar jūs galėsite paskaityti „papildomą skyrių“, parašytą iš Endriaus pozicijų. Pagaliau skaitytojas galės „įlįsti į jo galvą“ ir patirti tai, ką jis jautė gulėdamas ligoninės lovoje su šalia susirangiusia Kemrina. Čia dar jūs sužinosite, kas nutiko, kai seselė išvežė jį iš palatos ir jiems teko išsiskirti.

Dar labai norėčiau pasinaudoti proga ir padėkoti visiems savo gerbėjams už tai, ką jie padarė, kad Endriaus ir Kemrinos gyvenimo istorija būtų tokia populiari – už tai, kad ją palaikė ir taip atkakliai skleidė žinią, jog romanas tapo „New York Times“ dienraščio pripažinta perkamiausia knyga! Jeigu ne jūs, visa tai tikrai nebūtų įvykę. Nuoširdų ačiū tariu savo superagentei Jane Dystel, padėjusiai man išsikapstyti iš itin sudėtingų situacijų, ir autorinių teisių pardavimo užsienio leidykloms agentei Lauren Abramo, kuri, regis, kasdien rengė sandorius. Ir, žinoma, nuoširdus ačiū „Grand Central Publishing/Forever Romance“ leidyklai ir mano redaktorei Megha Parekh, kuriai romanas „Beveik niekada“ labai patiko ir kuri taip tikėjo jo sėkme, kad net sutiko priglausti jį „Forever Romance“ padaliny.

Taigi pateikiu jums ligoninės sceną Endriaus akimis. Norėčiau išgirsti jūsų atsiliepimus. Parašykite, ką apie ją manote, „Facebook“ svetainėje (Facebook.com/J.Redmerski), „Twitter“ (@JRedmerski), „Goodreads“ ar mano internetiniame tinklapyje www.jessicaredmerski.com!

Nuoširdžiausiai ačiū ir linkiu malonių akimirkų!

J. A. Redmerski